|
 Ar jums tikrai reikia darželio? Juk kartais gali atrodyti, kad po šiltnamio sąlygų ir santykių tėvai nuo savęs perkelia kai kuriuos rūpesčius, kaip jį pakelti ant svetimų pečių. Ir kūdikis bus priverstas kasdien būti tokių žmonių kaip jis komandoje, kur vargu ar pavyks iš karto pasirinkti, su kuo nori bendrauti, su kuo ne. Ir daug ką reikės padaryti patiems, nepasikliaujant mama ir tėčiu, seneliu ir močiute.
Jei nuspręsite išleisti savo vaiką į darželį, ar jis galės ten nusipirkti tikrai naudingų?
Bendravimas sode: pliusai ir minusai
Kasdien bendraudamas su kitais vaikais vaikas gali „pasiimti“ ir gerą, ir blogą. Tačiau sunku nesutikti su tuo, kad žalingų įpročių ar neliteralių posakių „prilipimo“ laipsnis visų pirma priklauso nuo to, ar tėvai pakankamai gerai paaiškino ir pademonstravo „kas yra gerai, o kas blogai“. jų pavyzdys.
Kita problema gali kilti, jei vaikas mokomas dalintis žaislais namuose, saldumynai, ir tiesiog gera nuotaika, arba, priešingai, niekam ir kuo dalintis. Pirmuoju atveju nesugebėjimas apginti savo interesų gali lemti tai, kad kūdikį įžeis visi. O problema, ar reikalingas darželis, iškils vien dėl to, kad vaikas bus prieš ją. Antruoju atveju jis gali likti visiškai izoliuotas nuo grupės su daugybe regeneruotų žaislų.
Tačiau toks disbalansas ugdant namus neišvengiamai ims lygėti, nes po artimo šeimos rato vaikas norom nenorom turės išplėsti savo bendravimo ratą vien dėl to, kad praleis kelias valandas per dieną su kiti vaikai. Ir visi vaikai turi skirtingus įpročius, charakterius, bendravimo manieras. Tačiau net nepaisant to, kad tokiame švelniame amžiuje vis dar sunku susikurti savo elgesio liniją, darželis padės vaikui formuoti pirminę bendravimo taktiką iš „aš“ ir „kitas“, „aš“ ir "mes". Pamažu vaikas galės išmokti pats pasirinkti tinkamą bendravimo taktiką. Šis sugebėjimas padės jam vėliau greitai prisitaikyti mokykloje, o vėliau ir mokinių bei darbo kolektyve.
Darželis: tėvų požiūris
O kas būtų, jei tėvai nuspręstų išleisti vaiką į darželį, kai jam buvo vos 1,5–2 metai? Kokios naudingos žinios atsiras vaikams, kuriems dar nėra žodinio bendravimo įgūdžių? Juk pasitaiko (ir gana dažnai), kad tokio amžiaus vaikas ne tik nemoka naudotis puoduku, bet net nemoka atkreipti suaugusiojo dėmesio į tai, kad jam kažkas skauda. Vaikai, žinoma, taip pat bendrauja tarpusavyje. Bet iki 3 metų kiekvienas vaikas egzistuoja tarsi savo pasaulyje, ir sunku tokį ryšį vadinti visaverčiu; kol kas tai verda bendri pasivaikščiojimai ir trumpalaikė grupinė veikla. Šiuo metu vaikai tyrinėja pasaulį, atidžiai į jį žiūri ir pamažu ima mėgdžioti tai, ką mato. Net bendraujant tarpusavyje. Bet tada vaikai, kuriuos beveik iš lopšio išveža į sodą, daug greičiau pripranta prie kasdienės rutinos ir taip nesijaudina dėl ilgos, ilgos dienos išsiskyrimo su tėvais.
O ką dar galėtumėte įsakyti daryti tėvams šiuolaikinėmis sąlygomis, kuriems kartais tenka labai stengtis atiduoti savo vaiką Darželis? Pakanka įsivaizduoti bendrą situaciją. Išvargę tėvai, dirbantys nuo aušros iki aušros, yra visiškai išsekę, siekdami šio pasaulio palaiminimų, o iki darbo dienos pabaigos kyla visiškai natūralus noras pailsėti. Tačiau vaikas, priešingai, nori bėgti, šokinėti, žaisti, piešti. Pageidautina su mama ar tėčiu (arba abiem). Taigi kyla dilema: kuriam laikui palikite darbą ir atiduokite save visiškai vaikui, arba dirbkite visiškai, kad jam nieko nereikėtų. Nedaugelis tėvų sutiks prekiauti perspektyvomis suteikti savo vaikui gerą išsilavinimą ar bent jau maitinti, aprengti, kurpti ir kitus, ir kitus už trumpalaikius džiaugsmus. Todėl, jei dirba ne tik mama ir tėtis, bet ir seneliai, nėra pasirinkimo iš esmės ir nekyla klausimų, ar reikalingas darželis.
Pedagogo užduotys
Pedagogai, žinoma, nėra tėvai, tačiau, nepaisant to, bent jau tam, kad nepažeistų pareigybės aprašymo (ne visi eina dirbti su vaikais iš pašaukimo), jie turės atlikti kasdienį vaikų ugdymo ir auklėjimo darbą. Tai yra žaidimai, užsiėmimai, pasiruošimas ir matinėlių laikymas. Kitaip tariant, viskas, ko taip trokšta mažo vaiko širdis ir žingeidus vaiko protas. Ir čia jau daug kas priklauso nuo mokytojo: pagyrimas, apgailestavimas, tiesiog kalbėkitės su kiekvienu vaiku visiško ikimokyklinio ugdymo įstaigų perpildymo sąlygomis, ne vienam mokytojui užteks laiko ar protinių jėgų. Tačiau visiškai įmanoma atkreipti tėvų dėmesį į tai, kad jų vaikui reikia kažko kito, o ne įprastos veiklos. Bent jau tam, kad darželis taptų dar vienu žingsniu link mažo žmogaus šio pasaulio suvokimo kaip dėkingo ir rūpestingo.
Presnyakova E.
|
