Velykinis pyragas, paska ar Velykos? Kaip Velykų patiekalai vadinami skirtingose ​​šalyse?

[tortas]

Rusijoje yratortas"ir yra"Velykos"- atitinkamai ritualinė saldi duona ir saldi varškės masė.
Ukrainoje abiem atvejais pavadinimas "pasca", tik antruoju atveju reikia nurodyti"sūrio pasca"(ty" varškės Velykos ").

[Rina]

Rina , tiesą sakant, jei jūs giliai kasti, tada Ukrainoje kažkas panašaus į Velykų pyragą buvo vadinamas Papushnik, o iš varškės - paska. Velykos iš tikrųjų yra šventė.
mano mama kartą atėjo, kai mano tešla nubėgo ir prasmingai pasakė: "Aš matau Gapu iškeptą tėtį ir vartus į tisti"
miya Kaip suprantu, konkurso tema yra pyragai ... bet receptas nuostabus ir, esu tikras, išgirsite daug malonių jam adresuotų žodžių. Ar geri žodžiai tinka kaip prizas?

„Strava ir gėrimai Ukrainoje“ Klinovetskaja (ir tai dar iki 1913 m.) Turi pavadinimą „PasKa“. Atskirai du „Pasca sirna“ receptai.
Deja, pavadinimai pasikeitė. Šiais laikais ritualinė duona nėra vadinama tėveliais. Beje, dvidešimtojo amžiaus viduryje vardas „baba“ buvo vartojamas ukrainiečių virtuvėje (galbūt tada, kai reikėjo pašalinti religinį komponentą iš receptų).

(dabar pataisysiu ankstesnį įrašą)

Daugelyje Ukrainos regionų Velykų pyragas vadinamas pasque, ir jie net jo negamina iš varškės.

[Freezija]

Freezija, faktas yra tas, kad varškės Velykos yra labai brangus malonumas (tačiau, kaip ir tikras ukrainiečių tėvelis), yra tiek daug kiaušinių, grietinės ir grietinėlės. Todėl, kai jis tapo alkanas, daugelis receptų buvo tiesiog pamesti. Daugelyje sričių nebuvo ko gaminti net kartą per metus.

Klinovetskajoje (ir tai dar iki 1913 m.) „Strava ir gėrimai Ukrainoje“

Ar turite jos knygą ar IO Sokol?

Daugelyje Ukrainos regionų Velykų pyragas vadinamas pasque, ir jie net jo negamina iš varškės.

čia mes bandome atkurti istorinį teisingumą! prisijungti

Įdomi tema
Bet aš nevadovauju literatūros šaltiniais, todėl dabar aš pasimokysiu iš jūsų
Labiausiai tikėtina, kad receptai yra pamesti.
Mano močiutei yra 80 metų, ji niekada negirdėjo nei apie tėčio, nei iš varškės sūrio makaronų, o savo namuose ji visada turėjo naminės varškės, grietinės ir, žinoma, kiaušinių

[Freezija]

Freezija , iš kur močiutė? mūsiškis, pietietis?
Faktas yra tas, kad Pietų Ukraina dėl savo istorinių priežasčių negali veikti kaip ekspertė šiuo klausimu. mes turime savo, atskirą virtuvę, sumaišytą su rusų, ukrainiečių, graikų, žydų, moldavų ir totorių, taip pat visokiais įvairiais raugais.
kiaušinių net nevadinome pysankomis, o tik dažais.
Autentiška ukrainiečių virtuvė buvo centriniuose regionuose, ji gali būti šiek tiek į vakarus, bet nedaug, nes Vakarai turi savo lenkų, vengrų ir rumunų dalykėlių.

„Velykiniai kiaušiniai“ ir „krashanki“ yra skirtingi kiaušinių puošybos tipai. Taip pat yra „sausųjų bankų“
„shkrobanki“ ir „malovanki“ (kabutėse esantys žodžiai turėtų būti skaitomi pagal ukrainiečių kalbos taisykles). Taip pat sutikau dekoravimo variantą, atrodo, jis vadinamas „kibimu“ (bet niekaip negaliu laiduoti už šį vardą).

„krashanki“ yra tiesiog nudažyti viena spalva.
„Velykiniai kiaušiniai“ - dažyti raštu, vašku ir keliais dažais.
„malovanki“ - piešinys tepamas teptuku (pavyzdžiui, Petrikovo paveikslas).
„dryapanki“ ir „shkrobanki“ - ant dažyto vientiso kiaušinio piešinys subraižomas adata ar kitu įrankiu.
„...“ (vardas nesu tikras) - dažytą kiaušinį tepė vašku, o pats kiaušinis panardintas į rūgštį, vašku neapsaugotas lukštas pradėjo tirpti, tapo plonesnis ir baltesnis, o piešinys išlaikė savo spalvą.

[Rina]

Rina , absoliučiai koldūnai!
ir turiu omenyje, kad mūsų kiaušiniai nebuvo dažyti, o tik dažyti. todėl jie buvo vadinami krashanki. ir prietaisą pysankarstvo pirmą kartą pamačiau jau būdamas gana subrendęs.

Močiutė Chmelnickio srityje, centre ir jau šiek tiek į vakarus. Aš ten gimiau ir ilgai gyvenau.
Ar žinote čia (tai yra Chmelnickio srityje) krashanki visada buvo vadinami „koldūnais“

taip pat buvo „dėmės“ (iš „speck“ - taškas)

Apskritai rašiau „Raisin“, kad mes išsiskirtume kaip atskira tema.

Oi, kokia temka įdomi.Mona merginos, ar aš irgi galiu tilpti? žinai, ilgą laiką gyvenau dviejose šalyse, taip sakant, ir tai, kas įdomu, pietūs tikrai turi savo ypatingą kultūrą, tačiau kalbant apie varškės makaronus, jie taip pat negirdėjo apie tai centre, Dabar esu Vinnicijoje, bandžiau Praėjusiais metais ištirti šį klausimą, kai ieškojau ganytojo, visi turėjo tokią išraišką. Bet Rusijoje, taip, yra velykinis pyragas, o paska yra privalomi atributai.

Močiutė Chmelnickio srityje, centre ir jau šiek tiek į vakarus. Aš ten gimiau ir ilgai gyvenau.
Ar žinote čia (tai yra Chmelnickio srityje) krashanki visada buvo vadinami „koldūnais“

Matyt, iš „galuni“ - maži apvalūs akmenukai, supjaustyti vandeniu. tikrai labai panašu!

Dabar esu „Vinnitsa“. Bandžiau ištirti šį klausimą praėjusiais metais, kai ieškojau pasochniko, todėl visi turėjo tokią išraišką. Bet Rusijoje, taip, yra velykinis pyragas, o paska yra privalomi atributai.

Pirmą kartą varškės makaronus pamačiau Chersone pas močiutę, kuri buvo viena šventykloje. bet močiutė nebuvo kilusi iš Chersono, bet iš „pereselentsiv“ iš vakarų Ukrainos. turime ištisus tokio tipo kaimus, o mieste jie taip pat glaudžiai susitelkę. jos paska, matyt, buvo pagaminta naudojant seną medinę formą. Tada ir susirgau tokiu pasu ...

Klinovetskajos knygos receptuose (receptai surinkti iš šeimos sąsiuvinių) rašoma „imk du dažus“ (paimk du kiaušinius). Tai yra, kai kuriuose regionuose kasdieniniame gyvenime kiaušiniai buvo vadinami krashankomis, neatsižvelgiant į bažnyčios šventę.

Beje, mažiausiai iki XVIII amžiaus kiaušiniai bažnyčios nepripažino, jie buvo labai aktyviai uždrausti.

O aš visą gyvenimą gyvenau Chmelnickyje ir močiutė visada gamindavo varškės Velykas, o jie tai darydavo nekepę (kaip pateiktame recepte) ir kepdavo kaip troškinį - abu vadinami „varškės Velykomis“, na, paska (Velykos tortas) yra privalomas atributas! !!

Uh Huh. mano močiutė kilusi iš Nikolajevo srities, jie vis dar sako "eik pas vištas, paimk dažus"
Beje, kažkur mačiau varškės makaronų iš „Odeshchina“ receptą. taigi, matyt, dalis tetų tikrai žinojo apie jų egzistavimą.

taigi, Odeščina, tie patys pietiečiai su mišria virtuve, kaip Khersoščina
O mes taip pat kepame varškės troškinius Velykoms .. tik aš ieškojau pasochnitsos, kad nedaryčiau virtų.

[Velykos]

ir aš turiu savo 5 kapeikas .... Turiu Zinaidos Nezhentsevos (Charkovo kulinarijos mokykla), 1926 m., pakartotinį leidimą - taigi ten ir Velykos - varškė ir moteris mielės .... Taigi recepto pavadinimas yra gana teisingas.
Receptai knygoje yra geri, bet jums reikia išversti tik viską iš svarų ir zolotnikų .... pavyzdžiui, sviesto moteriai Nr. 4 reikia paimti 10 kopų esencijas ... ir varškės Velykose - ingredientai turi būti maišomi apie valandą !!!

O mergaitės, ačiū už jūsų dėmesį
Taip iš recepto pasirodė įdomi potvynio istorija.
Tikrai gyvenau ir Rusijoje, ir Ukrainoje, gal todėl man tai yra šventė - Velykos, ir varškės bei makaronų tešla. Man neįprasta juos vadinti Velykų pyragais)))
Na, ne tai esmė. Receptas tikrai nėra labai sudėtingas, bet ir nepigus. Bet, kaip rašiau, jis valgomas greitai ir su „Hurray“
Taigi, kas neišbandė, būtinai pabandykite šiais metais

Beje, prisiminiau šią detalę. Kai žaidėme smėlio dėžėje (70-tieji metai), plastikinės formos ir tai, ką mes lipdėme iš smėlio, buvo vadinami „pasochki“. Ir aš žinau, kad Rusijoje jie sakė „žaisti velykinius pyragus“.