„Amatriciana“ makaronai („Pasta all'Amatriciana“)

[Ingridientai]

„Amatriciana“ makaronai („Pasta all'Amatriciana“)

Kategorija: Patiekalai iš grūdų ir miltų produktų

Virtuvė: italų kalba

Ingridientai
Guanchiale	125 gramai
Makaronai „Bucatini“	400 gramų
Nulupti sterilizuoti pomidorai	400 gramų
„Pecorino Romano“ sūris	100 + 50 gramų
Sausas baltas stalo vynas	50-100 ml
Alyvuogių aliejus	1-3 šaukštai. l.
Malti juodieji pipirai, raudonoji paprika, druska	skonis

Gaminimo būdas

• Ingridientai
• Griežtą SALSA ALL'AMATRICIANA padažo ir jo pagrindu pagamintų makaronų ingredientų sudėtį reglamentuoja gamybos drausmės dokumentas (DISCIPLINARE DI PRODUZIONE), saugomas De.Co kilmės etikete (Denominazione Comunale). Galite atsisiųsti, išversti ir su juo susipažinti 🔗
• Šio dokumento ingredientai, skirti „raudonajam“ padažui, ty pomidorų padažui (SALSA ALL'AMATRICIANA ROSSA) 4 žmonėms, yra šie:
• 1 500 gramų makaronų;
• 2. 125 gramai „Guanciale Amatriciano DE.CO.“;
• 3. Vienas šaukštas aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus;
• 4. Šiek tiek sauso baltojo vyno;
• 5. 6 arba 7 švieži San Marzano pomidorai arba 400 gramų kokybiškų nuluptų pomidorų;
• 6. Šiek tiek šviežių arba džiovintų paprikų;
• 7. Druska ir juodieji pipirai pagal skonį.
• 8. Tarkuotas „Pecorino di Amatrice“ sūris - kad ir kiek jo būtų, pagal skonį (kiekis nereglamentuojamas) ...
• Žvelgdamas į ateitį pasakysiu, kad 500 gramų makaronų 4 žmonėms tikriausiai yra skirti keturiems alkaniems piemenims. Iš tikrųjų tai gali išmaitinti 4–8 žmones, atsižvelgiant į jų struktūrą, lytį ir apetitą.
• Kurį iš šių turiu sandėlyje:
• 1. Pasta Bucatini (Pasta Bucatini): 350–400 gramų.
• 
• 
• Tradiciškai „Pasta all'Amatriciana“ ruošiama su „Spagetti“, „Bucatini“ arba „Rigatoni“. Nors patys italai taiko šią taisyklę „prietaisu“, kuriuo dabartinis mūsų Ukrainos prezidentas moka groti pianinu, ir be baimės ar priekaištų ruošia šį patiekalą su bet kokiais po ranka gaunamais makaronais.
• Dabar norėjau virti šiuos makaronus ne su banaliais spagečiais, o su bucatini. Laimei, šio gaminio mums netrūksta - parduodant galite rasti ir itališkų, ir padorių ukrainietiškų prekės ženklų, pagamintų iš aukščiausios klasės „Durum durum“ miltų.
• 500 gramų makaronų tiek daug kitų ingredientų - iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai yra daug. Paimkite 350–400 gramų bucatini, ir to pakaks, kad pamaitintumėte 4 žmones iki soties, o skonis bus sodresnis.
• 2. „Guanciale“: 125 gramai.
• 
• Išdžiūvęs kiaulės skruostas. Jis įtrinamas druska, cukrumi ir prieskoniais (juodieji ir raudonieji pipirai, čiobreliai, pankoliai, česnakai). „Guanciale“ noksta specialiose kamerose, paprastai nuo 1 iki 3 mėnesių. Per šį laiką skruostas praranda iki 30% savo svorio. Jo aromatas yra stipresnis nei kitų sausai konservuotų kiaulienos produktų, o tekstūra yra subtilesnė.
• 
• Būdinga trikampio forma „Guanciale Amatriciana“ priskiriama prie PAT - tradicinių žemės ūkio maisto produktų, pasižyminčių intensyviu ir ryžtingu skoniu bei tipiška balta spalva riebioje dalyje ir ryškiai raudona neriebioje. Pagaminti rudenį, pradedant vietinės sunkiosios kiaulės skruosto kirpimu, aromatai prasiveržė po 1–3 mėnesių. Kartais ant ąžuolo ar buko medienos „Guanciale“ rūkoma neilgai, tačiau „Amatriciana“ padaže toks rūkytas „Guanciale“ nenaudojamas, kaip ir bet kuris kitas rūkytas produktas.
• Aš neturiu itališko guanchiale - šis itališkas delikatesas dar nėra importuotas į Ukrainą (arba aš jo neradau). O pačioje Italijoje guanchiale taip pat nėra parduodamas ant kiekvieno kampo. Bet tada mes jau turime savo ukrainietišką guančialą, kurį gamina „Karo Food“ po kumpiu. „Lo“ prekės ženklas (kumpis su meile, 🔗), kurio gamybinės patalpos yra netoli Kijevo, Boryspilio rajono, Glubokoe kaimo. Tai nėra gamintojo reklama. Tiesiog Ukrainoje, atrodo, nėra kur gauti guanchiale, o šio gamintojo svetainėje galite peržiūrėti prekybos tinklus, kur galite pabandyti rasti jų guanchiale, arba užsisakyti reikiamą teisę tiesiai į svetainę ...
• 
• Kažkodėl mūsų ukrainiečių guanchiale yra daug plonesnė už tipišką itališką (ar Ukrainoje išnyksta riebios kiaulės?), O kirpimo forma nėra tvarkinga, todėl yra ką veikti. Tačiau šio sausai išgydyto skruosto kvapas užtikrintai yra HAMONAS, aromatingas, puikaus skonio, vidutiniškai sūrus, vidutiniškai aštrus, vidutiniškai aštrus. Na, o kaina visai ne „itališka“ ... Kol aš kūriau šį opusą, mano žmona suvalgė pusę šio šito guanchiale skruosto ir pasakė „atnešk daugiau“ ...
• Jei jūsų / mūsų penate nėra šio guanchiale, jis gali būti pakeistas sausai konservuotu prosciutto arba coppa (pageidautina dalimi, kurioje yra nemaža taukų dalis), arba kažkuo kitu sausai konservuotu, pagardintu prieskoniais, su teisinga taukų dalis, iš ko galite gauti savo kraštuose. Patys italai nedvejodami čia naudoja kiaulienos šoninę. Bet ne rūkyta mėsa ...
• 3. Pecorino sūris: 100 + 50 gramų
• 
• Tai yra komponentas, kurio šiame recepte niekuo negalima pakeisti. Tik „Pecorino“, avies pieno sūris. Ne Parmizano Reggiano, ne Grana Padano! Būtų keista, jei avių piemenys, kurie yra originalūs senojo Gricia (Gricia) recepto, šio padažo prototipo, autoriai, čia naudotų sūrį, kuris gaminamas iš stumbrų pieno, o ne vietines avis.
• Ne, žinoma, jei norite, čia galite naudoti Parmisano Reggiano, Grana Padano ir netgi ką nors „vietinio išsiliejimo“. Ir gali būti, kad bus net skanu. Bet tada tokį padažą ir tokius makaronus vargu ar galima susieti su pavadinimu all'Amatriciana ...
• Padaže sunaudosime 100 gramų „Pecorino Romano“, o dar 30–50 gramų - gatavam patiekalui pabarstyti lėkštėse.
• „Pecorino Romano“ yra druskingesnis ir aštresnis, palyginti su „Pecorino Amatrice“, tačiau pastarojo niekada nesu sutikęs mūsų pardavime. Ir pačioje Italijoje jie sako, kad tai retenybė ...
• 4. Pomidorai: 400 gramų.
• 
• Šiam patiekalui reikalingi prinokę saldžiarūgščiai sultingi mėsingi nulupti pomidorai. Idealu - itališki San Marzano veislės pomidorai (San Marzano). Mūsų vidutinio klimato platumose San Marzano pomidoras auginamas palyginti neseniai, tai leido selekcininkų sukietėjimas. Veislės populiarumą pirmiausia lemia puikus vaisių skonis ir žievės savybė, kurią lengva pašalinti kepant.
• Aš asmeniškai niekada nesu sutikęs „gyvų“ su mumis parduodamų šviežių šios veislės pomidorų. Tačiau „YouTube“ vaizdo įrašuose, kurių yra labai daug, kur italų virėjai ir mėgėjai ruošia šiuos makaronus (ten nereikia versti - ir beveik viskas aišku), italai aktyviai palengvina savo gyvenimą, naudodami konservuotus sterilizuotus pomidorus. savo sulčių. Tai suprantama - šie makaronai ruošiami ištisus metus ir ne tik derliaus sezono metu. Taigi eisiu tuo pačiu tingiu keliu. Visai atsitiktinai man nusišypsojo sėkmė - „užpuoliau“ italų sterilizuotą San Marzano savo sultyse, net 400 gramų. Taip, šiek tiek brangus, bet autentiškas ir labai labai skanus! Indelyje yra tik keli minkšti, sveiki, be odos pomidorai, panašūs į mūsų grietinėlę, ir pomidorų sultys iš tų pačių pomidorų. Ir nieko kito - net druskos. Tai buvo konkretus skambutis man po „guanciale“, kviečiant virti makaronus su šiuo padažu ...
• Apskritai čia galite naudoti bet kokius aukštos kokybės konservuotus sterilizuotus sveikus nuluptus pomidorus, kur yra užrašas „Visi nulupti pomidorai“, „Pomodori pelati“, „Solo pomodoro“ arba „Pomidorai / pomidorai savo sultyse“ arba „ Pomidorai ir (arba) sterilizuoti balinti sveiki sterilizuoti ". Ar net konservuoti smulkinti pomidorai savo sultyse - kodėl gi ne? Tiesiog pažiūrėkite į kompoziciją - pageidautina, kad joje būtų tik pomidorai ir jų sultys. Jei yra pašalinių priedų, rekomenduoju pažvelgti į panašų kito gamintojo produktą.
• Niekada šiame patiekale nenaudokite paruošto pomidorų padažo su priedais, pomidorų pastos ar, neduok Dieve, kečupo - tai taip pat gali būti skanu, tačiau tai bus labai rimta klaida, nes tai jau nebus „Pasta all'Amatriciana“, bet kažkas kito. Tačiau italai šiame padaže naudoja konservuotus, grynus iš priedų, pomidorų tyrę ...
• 5. Alyvuogių aliejus, sausas baltasis vynas, juodieji pipirai, raudonieji pipirai.
• 
• Jei pažiūrėsite keletą vaizdo įrašų iš „YouTube“ apie įspūdingą šių makaronų paruošimo procesą, pastebėsite, kad tradiciškai italai verda šiuos makaronus nerūdijančio plieno keptuvėse ar keptuvėse. Tokių nerūdijančio plieno keptuvių savininkai puikiai žino, kad jei prieš dedant maistą, tokia keptuvė nėra pakankamai įkaitinta ir į ją nepilamas nė lašas augalinio aliejaus, ir vėl ji nėra kaitinama, tada yra kiekviena galimybė, kad keptuvės turinys tvirtai užvirs iki tokios keptuvės dugno, ir jūs turėsite ją nuplėšti dantimis. Taigi recepte yra šio šaukšto alyvuogių aliejaus. Nors, jei turite keptuvę ar troškinį su nelipnia danga, arba paruoštą ketaus keptuvę, arba glazūruotą keramiką, tuomet augalinis aliejus visiškai nėra būtinas - riebūs skruosto riebalai duos pakankamai riebalų, o šis šaukštas aliejaus šiame padaže visiškai nesiskiria. Bet jei naudosite „ploną“ šoninę ar prosciutto, tai čia bus tiesiog reikalingi du ar trys šaukštai alyvuogių aliejaus ...
• Sausas baltasis vynas čia naudojamas norint pridėti padažui vyno rūgštumą. Nėra vyno? - ne problema, - pomidorai, turintys cukraus rūgštingumo, suteiks tam tikrą rūgštumą. Beje, patys italai čia kartais naudoja ne baltą, o raudoną sausą vyną.
• Juodieji pipirai čia naudojami ne tiek aštrumui, kiek gatavo patiekalo skoniui. Todėl čia patartina naudoti ne gatavus komercinius juodųjų pipirų miltelius, bet pipirus malti patiems malti pipirais, jei tokių yra.
• Štai raudonasis aitrioji paprika (peperoncino), naudojama čia padažui pagardinti. Tačiau būkite atsargūs - pati guanchiale turi dėmę, nes ji yra virta su nemažu kiekiu juodųjų pipirų. Todėl čia reikalingas pagrįstas apribojimas abiem pipirais - šis padažas visiškai nėra iš Korėjos virtuvės, deginančios burną ir skrandį, kategorijos. Geriau visai atsisakyti paprikų, jei nesate tikri dėl jums priimtino gatavo patiekalo aštrumo.
• Gaminimo procedūra.
• Pagal paruošimo sudėtingumą šie makaronai yra kažkur šalia keptų kiaušinių, keptų taukuose. T. y., Jis yra gana paprastas, ir kai jį paruošite, šis receptas jums atrodys paprastai elementarus (kuris iš esmės yra) su visais reikalingais ingredientais.
• Pirmiausia, ant ugnies padėjome puodą vandens makaronams. Leiskite vandeniui užvirti ir būkite pasiruošę bucatini.

• Pirmiausia supjaustykite gvančialą griežinėliais.

  Tada iš šių griežinėlių būtina nupjauti kietą odą, o tada ploną viršutinę dalį, kur buvo prieskonis. Jei tai nepadaroma, tada gatavo patiekalo skonis gali būti šiek tiek kartus.

  Čia mes atliksime triuką, perskaitytą viename iš receptų Italijos svetainėje. Nelaukdami, kol užvirs vanduo, įmeskime auginius iš guanchiale. Tai užmušime tris paukščius vienu akmeniu: riebalai iš laužų, ištirpinti vandenyje, neleis pastai sulipti, jie praturtins tešlą savo aromatu, o virti laužai taps minkšti ir gali būti naudojami kitų patiekalų, arba tiesiog valgykite su malonumu.

  Kepimui supjaustykite guanchiale plonomis juostelėmis.

  Keptuvėje - ir šį kartą turiu voką su nelipnia danga - šiek tiek pilkite iš akies alyvuogių aliejaus ...

  ... ir įdėti į jį guanchiale.

• Greitai apkepame, kol taps traškūs, bet dar ne visiškai iškepę spirgučiai.

  Supilkite į keptuvę ir išgarinkite 50–100 ml sauso vyno, o visą indelio su pomidorais turinį įdėkite į spirgučius.

  Mėsos kukuliu, šakute ar tiesiog rankomis, kaip praktikuoja italai, minkštus pomidorus suskaidome į mažas frakcijas, tačiau be fanatizmo - troškinant ir maišant konservuoti pomidorai natūraliai virs beveik vienalyte tyrės mase.

  Pagal skonį pasūdykite padažą ir pabarstykite juodaisiais pipirais.Atsargiai! - Paragaukite guanchiale - jis gali būti sūrus. Be to, pecorino yra gana sūrus. Todėl čia su druska reikia būti gana atsargiems ...

  Kol padažas verda ant vidutinės ugnies (maišant), įtrinkite sūrį.

  Praėjus maždaug 5 minutėms po pomidorų padėjimo, iš keptuvės nuimkite apdailą vandeniu ...

  Ir įdėkite pastą į vandenį.

  Pasibaigus ant pakuotės nurodytam virimo laikui aldentės būsenai, o ne ilgiau nei sekundę, išimkite gatavus makaronus ir perkelkite juos į keptuvę su jau sutirštintu padažu. Padažas turi likti vandeningas ir tikrai neišgaruoti iki tirštos pomidorų pastos. Išvirtus makaronus jis prisotins pats.

  Ant viršaus pabarstykite maždaug 2/3 tarkuoto pecorino sūrio.

  Ir aktyviai maišykite makaronus su padažu ir sūriu.

• Išbandykime dantų pastą. Jei jums atrodo, kad makaronai vis dar yra kieti, supilkite vieną ar du kaušelius karšto vandens iš makaronų puodo į keptuvę ir toliau maišykite makaronus ant vidutinės ugnies, kol išgaruos skystis - makaronai bus paruošti. Tačiau būkite atsargūs - italai perspėja, kad būtent šiuos bucatini, tokio tipo makaronus lengva virškinti ...

  Viskas! Padaryta! Keptuvės turinį paskleidžiame į lėkštes, iš keptuvės dugno, surenkame likusį padažą ir guanchiale gabalėlius, pabarstome ir pabarstome lėkštėse esančius makaronus, pabarstome juodaisiais pipirais skoniui ir likusiu tarkuotu pecorinu. skonis.

  Taip, tai nėra „gurmaniškos virtuvės“ patiekalas. Bet jis yra maistingas, greitas ir svarbiausia - labai skanus!
• Skanaus!
• 

Indas yra skirtas

4 porcijos

Laikas pasiruošti:

apie 30 min

Pastaba

Mūsų atvirose erdvėse gana populiarus skanus itališkas patiekalas „Pasta alla Carbonara“, kurio receptai taip pat yra mūsų Duonkepyje. Tačiau pačioje Italijoje, atsižvelgiant į amžių ir populiarumą, šie makaronai lenkia kitus makaronus, populiariausius itališkus patiekalus pasaulyje po neapolietiškos picos. Tai nėra košeriniai, vegetariški ar dietiniai. Istoriškai tai yra Monti della Laga (Abrucų Apeninų) piemenų, kurie avis bandas varė per kalnus, maistas, o šiam darbui jiems reikėjo paprasto, bet kaloringo maisto iš vietinių produktų.

Tai yra paslaptingiausias iš visų esamų makaronų variantų, vis dar sukeliantis daug diskusijų ir turintis keletą „filosofinių srovių“ - „Amatriciana pasta“ (Pasta all'Amatriciana).
Tiesą sakant, tiek „Amatrichana“, tiek „Carbonara“ padažas yra beveik broliai dvyniai, išsiritę tame pačiame lizde, tačiau tam tikru etapu kiekvienas nuėjo savo keliu - vienas link pomidorų pusės XVIII amžiaus pabaigoje, kitas - kiaušinio pusės, maždaug XIX – XX a.

Pradžioje, prieš daugelį šimtmečių, Lacijo regiono piemenys iš vietinių patogių produktų, kuriuos galite pasiimti su savimi kelyje, išrado patiekalą „Cacio e pepe“ (kacho є pepe), kuris pažodžiui reiškia „sūris ir pipirai“. "... Grisciano mieste, esančiame šalia Amatrice miesto, šis receptas buvo patobulintas, pridedant prie jo keptą sausai išgydytą skruosto guanciale (Guanciale, Romos dialekte tai „barbozzo“, barbozzo romanesco), kuris pagamino kitokį patiekalą - gritsa arba grisha (gricia). Po įspūdingos Kolumbo kelionės į Ameriką pomidorai iš Meksikos ir Peru atkeliavo į Italiją, o Amatrice miesto gyventojai XVIII a. Antroje pusėje pradėjo gaminti Grišą su šiais pomidorais, todėl gimė Amatriciana arba paprasčiausiai Matriciana romėnų tarme (matriciana romanesco).
Pirmą kartą „Amatricana“ apibūdino Quirinale (popiežiaus rezidencija nuo 1605 iki 1870 m.) Tarnavęs vietinis romėnų virtuvės šefas Francesco Leonardi septynių tomų kulinarijos meno enciklopedijoje „L'Apicio Moderno“, kurią jis parašė 1790 m.
XIX – XX amžiais (tiksliai nėra žinoma) kiaušiniai buvo pridėti prie Grišos, taip gaunant „Carbonara“ pastą.

Ir jei nėra klausimų dėl sūrio ir guanciale, tai tikrumas su likusiais šio „Amatricana“ padažo ingredientais baigiasi. Kas galėjo pagalvoti, kad toks paprastas elementarus receptas Italijoje vis dar kelia tikrą audrą!
Pirmoji filosofinė tendencija teigia, kad pomidorai nėra naudojami „Amatricana“ padaže ir turi būti „balti“ (su guanciale ir svogūnais).Antroji filosofinė tendencija teigia, kad pomidorams yra vietos Amatricano padaže, tačiau nėra vietos česnakams ar svogūnams. Dar kiti kovoja dėl pipirų ir svogūnų buvimo ir dėl česnako nebuvimo. „YouTube“ yra begalė vaizdo įrašų, kuriuose tiek mėgėjai, tiek italų virtuvės šefai demonstruoja savo „teisingus“ ir originalius makaronų gaminimo receptus pagal šį „Amatricana“ arba „Matricana“ padažą. Ir pats įdomiausias dalykas yra italų komentarai apie šiuos vaizdo įrašus, kur dažnai atsiskleidžia vienodas srachas apie konkretaus recepto autentiškumą, teisingumą ar skanumą. Kai kurios italų asmenybės atkakliai bando įrodyti, kad Amatrice miestelis neturi nieko bendro su „romėnišku“ Matricana padažu, o šis patiekalas yra grynai romėniškos kilmės. Apskritai jie ten linksminasi su šiuo padažu ir patiekalu ...
Ir pavargusios nuo profesionalių virėjų, istorikų ir Amatrice savivaldybės argumentų, namų šeimininkės atkakliai gamina „Amatrichana“ su guanchiale, svogūnais, česnakais, pipirais, pomidorais metai iš metų - ir jie tokie skanūs! Iš tiesų, dažnai originalus receptas yra skanesnis nei sukietėjęs primityvus ...
Tačiau Amatrice miesto valdžia nemiega ir budi, kaip laikomasi teisingo All'Amatriciana padažo, saugomo De.Co (Denominazione Comunale) kilmės etiketės, recepto. „C'e per te per te“ programos metu garbus svečias tarnavęs garsus šefas Carlo Cracco teigė, kad norint, kad vienas garsiausių itališkų patiekalų pasaulyje „Amatriciana“ būtų visiškai sėkmingas, taip pat būtina vartoti „virtus česnakus“. „Šventoji šventvagystė“ neišvengė budrios Amatrice komunos savivaldybės administracijos akies, kuri greitai persiuntė „Twitter“ užrašą, kad ištaisytų Krakko ieškinį ir įžeidžiančiai pakeistų virėjo pavardę į „Gracco“.
Amatrice savivaldybė, remiama Lacijaus regiono, daugiau nei 10 metų bandė gauti „All'Amatriciana“ padažą, pažymėtą Europos Sąjungos STG ženklu - „Specialità Tradizionale Garantita“ (garantuoti tradiciniai produktai). Jei tai bus pripažinta, tai leis galingai eksportuoti tradiciškai šiame padaže naudojamus „Amatrice“ / „Lazio“ produktus ir užbaigs klausimą dėl teisingų šio padažo ingredientų Italijoje ir visoje Europos Sąjungoje. Nuo šiandien STG kategoriją turi tik du itališki produktai. Tai apima „Mozzarella“ ir „Pizza napoletana“.

Šis padažas ypač populiarus Romos regione, ir galime sakyti, kad „Pasta alla Matriciana“ yra beveik vizitinė Romos kortelė. Klasikiniuose šiuolaikinės romėnų virtuvės vadovuose šių makaronų ingredientų sudėtis yra įvairesnė, kur leidžiama tiek svogūnus, tiek česnakus ir kitus nukrypimus nuo amatrikų reikalavimų. Romėnų vadovuose taip pat yra košerinė „Amatriciana“, pritaikyta Kašruto taisyklėms. Pecorino ar kitos rūšies sūriai jo gamybai nenaudojami, vietoj taukų naudojamas alyvuogių aliejus, o kiaulienos skruostą pakeičia jautienos trūkčiojimas.
„Amatricana“ padažas visoje šalyje paplito XIX amžiuje, kai daugelis amatricų dėl galvijų krizės emigravo į Romą ir, susiradę darbą restoranuose, išgarsino šį savo protėvių patiekalą. Pirmasis istorinis restoranas „Amatriciane“ Romoje datuojamas 1860 m. Ir buvo pavadintas „Il Passetto“, nes juo buvo galima eiti nuo Vicolo del Passetto iki Piazza Navona.
Naktį iš 2016 m. Rugpjūčio 24 d. Vidurio Italijos regioną ištiko bėdos. 6,2 balų žemės drebėjimas sukėlė sunaikinimą ir gyvybės praradimą (žuvo mažiausiai 290 žmonių), o tūkstančiai gyventojų Lazio, Umbrijos, Markės ir Abrucų rajonuose liko be namų.


Jau kelis mėnesius 16 000 gyventojų turintis Amatrice miestelis, vienas labiausiai nukentėjusių nuo žemės drebėjimo, buvo žiniasklaidos dėmesio centre ir padažas tapo solidarumo su katastrofiško žemės drebėjimo aukomis simboliu. Nuo to laiko makaronai, papuošti garsiuoju guanciale padažu, pomidorais ir pecorino sūriu, dabar patiekiami daugelyje Italijos ir viso pasaulio restoranų, prisijungusių prie „Amatriciana Solidale“ judėjimo.Grupė dirba Italijoje ir užsienyje, renka lėšas tiems, kurie buvo priversti palikti suniokotus namus, vadinamuosius „žemės drebėjimus“ (terremotati). Vienas pirmųjų prisijungęs prie „Solidarumo makaronų“ iniciatyvos yra britų virėjas Jamie Oliveris ir 700 kitų su juo dirbančių virėjų. Rusijos modelis Natalja Vodianova pradėjo lėšų rinkimą „Mangia per l'Italia“ („Valgyk Italijai“), kad ši „solidarumo pasta“ Amatrichanas būtų įtrauktas į Rusijos Federacijos restoranų meniu. Procentas iš pardavimo pajamų atiteko „Gelbėkit vaikus“, Raudonajam kryžiui ir kitoms nelaimės vietoje esančioms organizacijoms.

Tai buvo netikėta - liūdna, tačiau padažo sėkmė, tačiau tai sukėlė pernelyg didelę „Guanciale“ paklausą, palyginti su tuo, ką tada buvo galima įsigyti Italijoje, ir per trumpą laiką šio skanėsto atsargos Italijoje kuriam laikui tiesiog sunyko. Kai kurie gamintojai įdėjo „Guanciales“, kurie dar nebuvo tinkamai subrendę, taip pat naudojamas itališkas „Prosciutto“ ir „Pancetta“ kumpis, nors jie yra rupesni nei „Guanciale“ skruostai.
Be makaronų su šiuo „Amatricana“ padažu (SALSA ALL'AMATRICIANA), italai taip pat gamina maistą (tai ką aš atradau):
• orkaitėje kepami makaronai „Amatriciana“ („Pasta al forno con sugo amatriciana“)
• pica „Amatriciana“ („Pizza all'Amatriciana“)
• risotto Amatriciana (risotto all'Amatriciana)
• gnocchi Amatriciana (gnocci con sugo all'Amatriciana)
• lasagne all'Amatriciana
• frittata all'amatriciana
• polenta su mėsos kukuliais ir padažu (POLENTA CON POLPETTE E SUGO ALL'AMATRICIANA)
• mėsos kukuliai su „Amatricana“ padažu („Polpette all'amatriciana“)
• Amatricana skrebučiai (crostini all'amatriciana)
• Amatricana kiaušiniai (l'uovo all'Amatriciana)
• skysti ravioliai Amatriciana su pecorino fondiu (ravioli liquidi di Amatriciana con fonduta di pecorino)
• ryžių rutuliukai su duonos „Amatricana“ padažu („Supplì all'amatriciana“)
• kažkas panašaus į itališką dešrą su „Panino all'amatriciana“ padažu
• „Burger Amatricana“ (AMATRICIANA BURGER)
• kepta kaulų čiulpai iš Amatriciana (kepta čiulpų amatriciana)
• gerai, jūs suprantate idėją - ir taip toliau ...
Tradiciškai rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, kai nuimamas šviežias pomidorų derlius, Amatrice savivaldybė keletą dienų rengia „Sagra degli Spaghetti all'Amatriciana“ festivalį, kuriame Amatrice gyventojai ir svečiai gausiai vaišinami šiuo milžinišku makaronų kiekiu. . Pažvelkite į Amatrice miestą prieš 2007 m. Žemės drebėjimą ir šį festivalį trumpame 3 minučių vaizdo įraše iš „YouTube“ (nuorodoje
P.S. Tiesą sakant, yra labai įvairių šių makaronų paruošimo būdų ir metodų, kurių tiesiog negalima apibūdinti viename recepte. Bet visa tai galima pamatyti vaizdo įrašuose internete.
P.P.S. Kaip įprasta, pagal Italijos tradicijas neturėtumėte papuošti lėkštės šia pasta su aromatiniais baziliko lapeliais, petražolėmis ar mėtomis. Šie makaronai turi savo unikalią puokštę iš guancheale, sūrio, pipirų ir pomidorų, kurių neturėtų nutraukti jokios žolelės.
P.P.P.S. Valgydami šiuos makaronus, susiraukšlėję ir ant šakutės kabantys „makaronai“ visada trokšta pasidalinti raudonųjų pomidorų padažu su drabužiais, ypač krūtinės srityje. Todėl nedvejodami dėvėkite seilinėlį ar už apykaklės užmaukite medžiaginę servetėlę. Aš tave įspėjau!
P.P.P.P.S. Deja, niekada neturėjau galimybės aplankyti Italijos. O aš nemoku italų kalbos. Visa medžiaga buvo sudaryta pagal internete laisvai prieinamą informaciją, kurią išvertė „Google“ vertėjas. Jei kas nors pastebės netikslumų arba pasidalins savo patirtimi ir šio padažo bei makaronų receptu, būsiu tik dėkingas!

Panašūs receptai

Makaronai "agnelotti su ossobuco" (Administratorius)

Makaronai (Kaliausė)

„Bulgur“ ir „Quinoa“ makaronai (Administratorius)

[Konstantinas]

Konstantinas, bravo! Dėkoju už puikią meistriškumo klasę ir makaronų istorijos įžvalgą. Alla Matricana daug kartų valgiau įvairias šių makaronų variacijas Italijoje, bet nežinojau istorijos, domėjausi ja.
Mums reikia skubiai paruošti tokį naminį maistą

Dėkoju už puikią meistriškumo kursą ir įžvalgą į makaronų makaronų istoriją

Prašom!

Tiesą sakant, šios pastos istorija taip pat nėra tokia paprasta ir nedviprasmiška, o skirtingi šaltiniai turi savo „autorinius“ šios pastos kilmės ir platinimo variantus. Aš naudojau labiausiai paplitusią versiją ...

NUOSTABU !!!!! Tai aš apie įrašą !!! Nusiimsiu kepurę !! Klasė !!
P.S. Kai skaičiau, kad valdžia budriai stebi teisingą padažo receptą, pagalvojau, mieloji mama, turėsiu jų problemų

Kai skaičiau, kad valdžia budriai stebi teisingą padažo receptą, pagalvojau, mieloji mama, turėsiu jų problemų

Žinote, nuoširdžiai kalbant, kai studijavau šį receptą, žiūrėjau vaizdo įrašus ir skaičiau komentarus forumuose, ramybės pavydo jausmas manęs nepaliko. Pavydas, kad italai daugiausia perėjo slavų tautų bėdų taurę - kruvinas revoliucijas, sovietizaciją, genocidą, gulagą, holodomorą, „tautų broliją“, šimtmečio statybų projektus, priverstinius išvykimus į ne taip atokias vietas, atvykimą “. didelis skaičius žmonių „iš nepalankioje padėtyje esančių rajonų arba priverstas masinis lumpeno-proletariato antplūdis po amnestijų ir kt. Ten, Amatrice, gyvena ne„ Ivanas, neprisimindamas giminystės “, bet ganytojų proanūkiai, kurie gyveno šiuose kraštuose prieš daugelį šimtmečių. Šie šių dienų anūkai ir proanūkiai rūpestingai elgiasi su savo istorija, kultūra ir šimtmečių senumo kulinariniu paveldu.

Labai ačiū už šį receptą. Asmeniškai aš myliu, man labai patinka TOKI receptai - turintys istoriją ir istoriją, ne tik „nukopijuotą„ Google ““, bet ir asmeniškai, SAVO nuomonę, TEISINGAI išreikštą. Skaityti tokius receptus Įdomu.
Esu jums už tai labai dėkinga.

Labai ačiū už šį receptą.

Prašom!

Beje, jei šio patiekalo pasirodė daugiau, nei valgytojai galėjo įvaldyti, tada jis gerai laikomas šaldytuve. Kitą dieną pašildykite jį mikrobangų krosnelėje, pabarstykite pipirais ir sūriu, ir tai bus beveik kaip ką tik išvirta ...

[Kapet]

Kapet, Konstantinai, ir noriu padėkoti už tavo darbą! Parašyta taip skanu ir įdomu, kad dabar noriu išbandyti makaronus ir dabar skristi į Italiją!

[L]

L, Larissa, Taip pat svajoju apie Italiją ...