Kuršių nerija - deimantas šiaurės vakarų Rusijos karūnoje |
|
Kadaise čia buvo kaimas, kurio gyventojai žvejodami užsiėmė labai rizikuodami savo gyvybe. Tačiau jūra buvo audringa, todėl žvejai dažnai žuvo. Dievai pasigailėjo žmonių, o vieną dieną žvejo Carwaith šeimoje gimė dukra. Tėvai ją pavadino Neringa. Mergina augo šuoliais ir labai greitai išaugo į didelę milžinę. Mergina buvo maloni ir mokėjo užjausti kitus. Ji labai gailėjosi žvejų ir vieną naktį išėjo iš namų ir ėmė prijuostėje rinkti akmenis ir smėlį ir visa tai nešti jūroje. Tik gamtoje suvoki visą kasdienybės beprasmybęŽmogus apsupo save įvairiais išradimais, palengvinančiais jo kasdienį ir pramoninį gyvenimą. Kiek jam kainuos nerimas ir nervai, jei suges koks nors prietaisas. Ne vienas žmogus, ypač tie, kurie gyvena didmiestyje, galės ilgiau nei minutę pabūti absoliučioje savo buto tyloje. Jis iškart įtars, kad kažkas negerai. Ir jis bus teisus. Bet kai jis patenka į Kuršių neriją, jam nereikia nieko kito, kaip tik sėdėti absoliučioje tyloje, kai esi apgaubtas visuotinio ramaus ir atšiauraus grožio. Jei bent kartais nepasinersite į šią aurą, galite prarasti daugybę žmogiškų savybių. Nacionalinis rezervas Kuršių nerijaIš visų garsų sklinda tik nedidelis Baltijos vėjo triukšmas, kuris sustoja iškart priešais miško sieną, artėjančią prie jūros. Jums po kojomis purškiasi švelnios bangos, kurios tarsi glosto pakrantės smėlį. Taip pat atsitinka, kai jūra audra, ant kažko supyksta ir tada supranta, kad pyktis nebuvo nukreiptas ten, ir, kaip pasiteisinimą, atneša į krantą sustingusius saulės gabalėlius - auksinį gintarą. Kuršių nerijos stebuklaiDabar neriją kerta takai, nutiesti tose vietose, iš kurių galima grožėtis į dangų besiveržiančiomis pušimis. Tik čia galite pamatyti nuostabų medžių šokį, į kurį žvelgiant neįmanoma atsispirti. Prarandate valią ir tarsi užhipnotizuotas pradedate atlikti keletą žingsnių ir visiškai nepastebite laiko. Iki šiol mokslininkai negali paaiškinti šio reiškinio, todėl, kaip visada tokiais atvejais, jie remiasi magnetiniais laukais.Medžiai tarsi sukasi priešais tave ir tu, be baimės, žavisi į tai susižavėjęs. Čia turisto akyse atsiranda modeliai, simbolizuojantys kažkokią nesuprantamą prasmę ir gamtos skulptūras. Čia galima pajusti kosminę ramybę ir visišką atitrūkimą nuo žemiškų rūpesčių. Čia galite atvykti žiemąŽiemos miškas yra paslėptas po sniegu ir mato pro šalį skubantį šerną, grakščią stirną, įvairiomis kryptimis šokinėjantį kiškį ir lapę, snukyje nosį uostančią. Apie šių gyvūnų egzistavimą galima atspėti iš jų paliktų pėdsakų. Ir jie nepasitiki žmogumi. Jie net stengiasi nepriartėti prie pėsčiųjų takų. Nors čia ilgą laiką buvo ramu, nė vienas šūksnis negarsėja, jokia technika netriukšmauja. Čia žmogus ilsisi su siela ir atsisuka į sielą. Smėlio auksas, balandžio pieva ir keli gėles renkantys vaikai, kurie patys atrodo egzotiškos gėlės, galantiški ir oficialūs žvejai, kurių profesionaliuose judėjimuose nėra nė vieno nereikalingo gesto. Atrodo, kad evoliucija nepalietė šio kampo, todėl gamta tiesiog perpildyta išraiškos. Yarmolenko V.O. |
Žmonės kuria legendas apie viską, kas netelpa į įprastą žmogaus supratimą. Taip nutiko su Kuršių nerija, kuri, kažkada šioje vietoje gyvenusios baltų genties nuomone, buvo sukurta specialiai tam, kad palengvintų jų atšiaurų gyvenimą.
Rytą, prieš nustebusių gyventojų akiratį, buvo visas pylimas, kuris skyrė jūrą nuo suformuotos įlankos. Jis buvo ramus ir tylus. Žinoma, mokslininkai pateikė savo išaiškinimą dėl nerijos susidarymo ir padarė išvadą, kad nerija susidarė dėl nuosėdų, kurias atnešė srovė, pakrantės erozija. Tačiau sausa tiesa ne visada yra naudingesnė už gražią legendą, ypač jei jos herojus yra žmogus, kuris nesavanaudiškai tarnauja žmonėms.
| Austrija už smaližių | Prarasta Egėjo jūroje: Kos |
|---|
Nauji receptai
