Kūno sutrikimus lydi nemalonūs simptomai. Daugeliu atvejų galvos skausmas laikomas laikinu būklės pablogėjimu, kuriam nereikia medicininės pagalbos. Padėtis pasikeičia, kai skausmingų pojūčių intensyvumas tampa didelis ir priepuoliai dažnai kartojami.
Migrena gali būti susijusi su pernelyg dideliu krūviu ir stresu. Šventyklose ir aplink akis atsiranda pulsuojantys pojūčiai, kurie plinta per veidą ir kaklą. Stresinė migrena dažniau pasireiškia dienos pabaigoje. Nemiga, depresija, nuovargis, stresas ir hormonų disbalansas yra provokuojantys veiksniai.
Pakaušio migreną sukelia sugniaužti nervai kaukolės pagrinde. Negalavimą lydi viršutinio kaklo ir žandikaulio skausmas.
Koncentruota neuralgija prasideda vienoje galvos pusėje ir palaipsniui apgauna kitą pusę. Migreną sukelia serotonino išsiskyrimas ir histamino veikimas, kurį sukelia fizinė perkrova ir šalutinis vaistų poveikis.
Skausmas, susijęs su kraujagyslių sistemos pažeidimu, gali sukelti rimtus negalavimus.
Smegenų kraujotakos pažeidimas gali lydėti tokius simptomus kaip pykinimas, karščiavimas, traukuliai, alpimas ir ilgalaikiai skausmingi priepuoliai.
Trauma ar netinkama laikysena sukelia stuburo ir kaklo spazmų stabilumą. Kaklo skausmas persipina į pulsuojančius pojūčius kai kuriose galvos vietose.
Nėra vienos stebuklingos tabletės, kuri kartą ir visiems laikams galėtų palengvinti galvos skausmą. Kontracepcija su liga turėtų būti išsami, apimanti teisingą dietą ir mankštą.
Vaisių ir daržovių įtraukimas į dietą kartu su valgio režimu gali padėti sumažinti priepuolių dažnį. Norėdami išvengti dehidratacijos, turėtumėte išgerti mažiausiai du litrus vandens ir sumažinti alkoholio bei kofeino kiekį.
Reikėtų pailsėti reikiamą valandų skaičių ir pabandyti atsikratyti diskomforto darbo vietoje. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo smulkmena, tačiau būtent pečių ir kaklo raumenų pervargimas dažnai išprovokuoja migrenos priepuolį.
Reikia suprasti, kad skausmo atsiradimas žandikaulyje, apatinėje galvos dalyje ir aplink akis gali būti pavojingo negalavimo požymis.
Maistas ženkliai veikia migrenos priepuolių intensyvumą ir dažnį. Viena vertus, kofeino vartojimas sukelia skausmą, kita vertus, veikliosios medžiagos padeda atpalaiduoti raumenis ir suaktyvina kraujotaką. Vaistai gali padėti greitai pašalinti diskomfortą, tačiau gali sukelti šalutinį poveikį.
Kovojant su galvos skausmu galima naudoti vaistažoles, kuriose gausu naudingų maistinių medžiagų.
Magnio trūkumas yra dažna galvos skausmo priežastis. Mineralų trūkumas sutrikdo ląstelių metabolizmą ir susilpnina kraujagysles. Į dietą būtina įtraukti maisto produktus, kuriuose gausu būtinų mineralų.
Agurkai gerai drėkina kūną, skatina toksinų pašalinimą ir malšina galvos skausmą.
Arbūzas prisotintas magnio, kalio ir kitų naudingų medžiagų. Uoga apsaugo nuo dehidratacijos ir padeda malšinti skausmą.
Paprastose bulvėse yra kalio ir galima išvengti migrenos priepuolių. Tuo pačiu metu keptas produktas nėra geriausias pasirinkimas. Sveikiau vartoti keptos bulvės su odele.
Kaip bulvės bananai yra didelis mikroelementų kiekis. Vartojant vaisius, sumažėja kalio ir magnio trūkumas ir sumažėja skausmo intensyvumas.
Špinatuose esančios veikliosios medžiagos normalizuoja hormonų kiekį. Riboflavinas palaiko medžiagų apykaitą ir pašalina diskomfortą. Tas pats efektas pasiekiamas vartojant bet kokias žalias daržoves ir prieskonius.
Migdolai prisotintas organinės salicilo rūgšties. Riešutas yra efektyvesnis nei vaistinės aspirinas. Produktas gali būti alternatyva cheminiams skausmo malšintojams.
Mėta turi kraujagysles plečiančių ir raminančių savybių. Ledinė mėtų arbata greitai normalizuoja kraujotaką ir malšina skausmą.
Polinesoieji riebalai palaiko medžiagų apykaitą, reguliuoja cholesterolio kiekį ir stiprina kraujagysles. Tunas, sardinės ir lašiša yra prisotintos omega 3 rūgštimis, kurios veikia kaip priešuždegiminės ir nuskausminančios.
E. Perovas
Galvos skausmas sukelia
Galvos skausmas
|